Šalimais Rūdiškių kaimo, kuriame XIX a. antrojo pusėje būta vos 3 kiemų, keliautojus ir vietos gyventojus kvietė dvaro arba bažnyčios klebono karčema. Antroji karčema kai kuriuose žemėlapiuose pažymėta kitapus Cirvijos – prie Rūdiškių palivarko, vėliau pavadinto Jelščizna.

Rūdiškėse tryško tyro vandens šaltinis, tad buvo patogu girdyti arklius, ruošti maistą ir... virti midų. Kaimyninio kaimo pavadinimas Midaviriai rodo, kad midaus gamyba – tai amatas ir, matyt, iki tol, kol neįsigalėjo degtinė, vietos karčemose midus buvo tiekiamas kartu su alumi.

1861 m. rugsėjo 24 d. per Rūdiškes nudundėjo pirmas, bandomasis, garvežys, o nuo 1862 m. gruodžio 15 d. jau vyko nuolatinis traukinių eismas.

Statybos laikotarpiu Rūdiškių pastatų ir kelio ruožo viršininko pareigas ėjo inžinierius Julijanas Štompfas, 1870 m. jį pakeitė inžinierius architektas Edmundas Emilijonas Frykas (1840–apie 1920) žymaus laikinosios sostinės Kauno architekto Edmundo Alfonso Fryko tėvas.

Naująjį geležinkelį ir geležinkeliečius netrukus užklupo 1863 m. sukilimas. Saugumo sumetimais 300 sieksnių (apie 640 m) spinduliu apie Rūdiškių stotį ir po 150 sieksnių (apie 320 m) į abi šalis nuo geležinkelio buvo iškirstas miškas.

Stotyje dar buvo trys mediniai, skarda dengti geležinkelio darbininkų ir trys mediniai kelio sargų namai. Aukštesnio rango tarnautojai gyveno kituose šešiuose namuose, prie jų būta vienuolika malksnomis dengtų tvartelių, trys ledainės-rūsiai, šeši šuliniai ir bendrai naudojama pirtis, uždengta čerpėmis.

Daugėjant žydų, 1883 m. Rūdiškėse buvo pastatyta pirmoji sinagoga, 1904 m. – antroji. 1906 m. pastatyta žydų pirtis ir vilnos karšykla, 1916 m. įkurta biblioteka, o 1918–1919 m. šiauriniame Rūdiškių pakraštyje – žydų kapinės ir pradėjo veikti laidojimo paslaugų bendrovė.

Keliautojas, pasivaikščiojęs po Rūdiškių geležinkelio stotį, kviečiamas į miestą. 1866 m. iš Butrimonių (Alytaus r.) į Rūdiškes atvyko Israjelis Radunskis – būsimasis arbatinės prie geležinkelio stoties savininkas (Trakų g. 16).

Devintoji maršruto vieta – tai paslaptingas žydų lobis, paslėptas prie Rūdiškių gimnazijos. Jeigu norite jį rasti, pasitelkite šią užuominą: Gimnazijos vidiniame kieme, tarp dviejų eglių, kur vanduo teškėjo, žydų lobis esąs...