Vilniuje yra dvi vietos, labai svarbios Lietuvai. Tai Gedimino bokštas ir Signatarų namai Pilies gatvėje. Ten, ant Gedimino kalno, buvo valdoma ir kuriama kunigaikščių Lietuva. O dabartiniuose Signatarų namuose 1918 metų vasario 16 dieną buvo paskelbta Lietuvos nepriklausomybė. Nors ir labai nutolusias laiku, šiedvi vietas sujungia Gediminas. Kunigaikštis Gediminas tikrai gyveno pilyje, kuri stūkso ant kalno, o Gedimino sūnėnas 1918 metų vasario 16 dieną pasirašė Nepriklausomybės aktą. Kaip tai galėjo būti? Mūsų kelionė padės atskleisti šią paslaptį
Jeigu jus traukia mistika apipintos vietos, šis maršrutas bus kaip tik jums: sužinosite istoriją apie užburtą bažnyčią, galvų reikalaujančius ežerus, stebuklingus šaltinius ir apie varpų skambesį iš po žemių. Trakų apylinkės atsiskleis dar neregėtoje šviesoje.
Rūdiškių pradžia yra prie vieškelio iš Vilniaus į Karaliaučių, kairiajame Cirvijos upelio krante. Pirmojo menamo kaimo gyventojo Rudžio pavardė rodo, kad jis arba jo protėviai iš pelkių rūdos gamino geležį. Rūdininkai – viena iš daugelio tarnybų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gyvavimo laikotarpiu. Senovės rudnios veikė kaip vandens malūnai, jų ratai kilnojo žaizdro dumples ir kūjį.
Keliaujame istoriniu Karaliaučiaus keliu. Vilniaus kapitulos archyve saugomas 1784 m. parengtas išsamus šio kelio aprašymas, tarp Vilniaus universiteto bibliotekos rankraščių – 1800 m. žemėlapis. IX–XIV a. archeologijos paminklų pakelėje 1929 m. tarp Aluonos ir Šklėrių surastas vienas didžiausių pirmųjų lietuviškų monetų ir Čekijos karaliaus Vaclovo IV grašių lobis rodo, kad šiuo keliu buvo keliaujama dar priešistoriniais ir ankstyvaisiais istoriniais laikais.
XV–XVII a. iš Vilniaus arba į jį vedė ne mažiau kaip 27 keliai. Dirbamais laukais pro Bedugnę, per Užtrakio ir Šklėrių miškus vingiuojantis siauras, vietomis duobėtas Karaliaučiaus kelias per amžius beveik nepasikeitė! Čia galima ne tik įsivaizduoti, bet ir patiems pabūti senovės keliautojų (valdovų, karių ir pirklių) vietoje.